Jei norėtumėte mokėti specifinių dainų supdamiesi ar supdami vaikus, ruošdamiesi Šv. Velykų ar Šv. Kalėdų šeimos suėjimui - tai pats geriausias prizas, nes yra ir natos, ir žodžiai, ir įrašai!
Šioje knygoje sudėtos dainos, sutartinės, baladės, oracijos, kurių prasmės lengviau atsiveria tik suprantant kalendorinių švenčių papročius ir turinį.
Kalendorinės dainos gyvavo neatsiejamai nuo kasmečių švenčių, todėl buvo dainuojamos tik tam tikru metų laiku. Dėl šios priežasties liaudies tradicijoje joms net prigijo tų švenčių (Kalėdų, Užgavėnių, Velykų, Jurginių), šventinių laikotarpių (advento, gavėnios) ar apeiginių papročių (sūpuoklinės, paruginės) vardai.
Kiekvienas, kas labiau pasigilins į dainų turinį, netruks pastebėti, kad dauguma tekstų nepaaiškina papročių, nevaizduoja ir neaprašo apeigų, su kuriomis jie buvo susiję. Kita vertus, suprasti dainų nuotaiką, perskaityti juose užkoduotas prasmes bus sudėtinga ar beveik neįmanoma nepažinus kalendorinių švenčių turinio, jas lydėjusių papročių.
Šių dainų tekstuose tarytum į vientisą audinį susipynė tikroviški, buitinio gyvenimo vaizdai ir fantastiški įvaizdžiai. Juose simbolių ir metaforų kalba buvo užšifruota bene svarbiausia idėja - deklaruoti gyvybę, augimą, vaisingumą.
Šių dainų savitumą lemia ir jų ribotas paplitimas. Jis atspindi ne visos Lietuvos, o atskirų etnografinių regionų tradiciją. Daugiausia kalendorinių dainų užrašyta Dzūkijoje, rytinėje ir šiaurrytinėje Aukštaitijoje, kiek mažiau Suvalkijoje.
KAM TAVA VILKELI Kalėdų daina, kurią galima ne tik sudainuoti, bet ir sušokti. Labai patinka vaikams. Šios dainos versijų yra net keletas. Čia pateikiame mažiau žinomą tekstą, kuris pateikiamas knygoje "Lingu Palingu Balti suoleliai. Kalendorinės dainos". Dainuojantieji sustoja dvejomis eilėmis vieni prieš kitus. Vieni dainuoja stulpelius, kuriais užduodamas klausimas, kiti - kuriais atsakomas. Dainuodami savo eilutes dainuojantieji žengia kelis žingsnius link tylinčiųjų. Akimis pasisveikina ir grįžta atgalios. Dabar eis tie, kurie atsako.
- Kam tava, vilkeli, Vuodegela jilga, Kaleda?
- Per karalių buvau, Pakajelius šlaviau, Kaleda.
- Kam tava, vilkeli, Dunteliai aštrūs, Kaleda?
- Per karalių buvau, Riešutelius kramtiau, Kaleda.
- Kam tava, vilkeli, Ausalas stacias, Kaleda?
- Per karalių buvau, Pakajelius saugau, Kaleda.
- Kam tavo, vilkeli, Akelas žiba, Kaleda?
- Per karalių buvau, Pakajielius švietiau, Kaleda.
Ši knyga yra žaidimo #ETNOprotmūšis prizas, kurį įsteigia Lietuvos literatūros ir tautosakos institutas.
Lingu palingu balti suoleliai: kalendorinės dainos / parengė Jurgita Ūsaitytė (tekstas), Aušra Žičkienė (melodijos); kalbos redaktorės Rima Bacevičiūtė, Asta Leskauskaitė; melodijas rinko Eligija Garšvienė. – Vilnius: LLTI, 2009. – 274 p.: nat. + 1 garso diskas (CD) [46 garso įrašai / įrašus atrinko Aušra Žičkienė; įrašus restauravo Skirmantas Sasnauskas]. – ISBN 978-609-425-009-5.